suponėti
Look at other dictionaries:
suponėti — vksm. Ji̇̀s nutõlo nuo draugų̃, suponėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išponėti — intr. Š pasidaryti ponu, praturtėti, išpuikti: Jis ponėte išponėjo, todėl nenori dirbti J. Jie nutautę, išponėję, nutolę nuo liaudies V.Myk Put. Matau, neišponėjo bernėkai! rš. ponėti; išponėti; paponėti; suponėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paponėti — intr.; A1883,154 pasidaryti poniškesniam. ponėti; išponėti; paponėti; suponėti … Dictionary of the Lithuanian Language
subingtėti — intr. išpuikti, suponėti: Gerokai subingtėjęs yra Klp. bingtėti; išbingtėti; subingtėti … Dictionary of the Lithuanian Language
suponėjimas — sm. (1) → suponėti: Baudžiauninkiška Strazdo kilmė, jo charakterio griežtumas, jo sutapimas su liaudies žmonėmis apsaugojo jį nuo suponėjimo pavojaus V.Myk Put. ponėjimas; išponėjimas; suponėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
